Kaip randame spiečių ir kas tai išvis yra?

Šiandien mūsų bityne – gyvybės šventė. Ir truputis adrenalino.
Bitės nusprendė kraustytis! Radome spiečių – didelį kamuolį gyvų, dūzgiančių bičių, pakibusį medžio šakoje. Iš pažiūros – tai gali atrodyti net bauginančiai. Bet iš tiesų tai – visiškai natūralus ir nuostabus procesas.

Kai bičių šeima tampa per didelė, ji dauginasi: dalis bičių kartu su senojąja motinėle išskrenda ieškoti naujų namų. O avilyje lieka jaunoji motinėlė, kuri perims šeimos rūpesčius. Taip gamtoje gimsta naujos bičių šeimos – be jokios dramos, tyliai ir instinktyviai. 🐝

Bitininkui toks išsikraustymas – signalas veikti greitai. Jei spiečiaus „nepagausime“, jis gali išskristi visai iš bityno teritorijos. Todėl šiandien sugriebėm tinklelį, dėžę, kvėpavom ramiai (kiek įmanoma!) ir... švelniai, ramiai, parsivedėm šeimyną į bityną. 💛

Kodėl tai svarbu?

Spiečių gaudymas – ne tik praktinė būtinybė. Tai ir bendravimo su gamta menas. Bitės pasirenka, kur nori gyventi, kaip nori plėstis, o mes stengiamės joms padėti, neišgąsdinti, neužgožti jų gamtinio ritmo. Kiekvienas toks pagautas spiečius – tai naujas gyvenimas, nauja šeima, būsimas medus.
O mus tai džiugina ir įkvepia – nes kiekvienas stiklainėlis, kurį vėliau siūlome jums, prasideda būtent nuo tokių momentų. Tyliai, paprastai, bet labai tikrai.

Pažiūrėkite patys!

Toliau – vaizdo įrašas iš mūsų šiandienos gaudymo. Tikras, be surežisuotų scenų, be filtrų – tik mes, bitės ir medis. 🌳