Pamoka iš gamtos: kaip mūsų užmiršta spietinė išsaugojo bičių gyvybę

Kai vakar netikėtai užtikome seną spietinę, pastatytą dar praeitais metais, nelaukėme nieko ypatingo. Ji stovėjo apleista, supuvusi po žiemos šalčių ir lietaus. Buvome ją visiškai pamiršę. Tačiau atidarę dangtį – sustingome: viduje šurmuliavo gyva bičių šeima.

Tai buvo tarsi stebuklas. Spietinė – mažas avilėlis, skirtas sugauti besiblaškančią bičių spiečių – net nebuvo tinkamai pasirūpinta žiemai. O bitės kažkokiu būdu ištvėrė. Įsikūrusios ankštame, drėgname, supuvusiame namelyje, jos vis tiek išgyveno, sulaukė pavasario ir šurmuliuoja toliau, lyg nieko nebūtų buvę.

Šis atradimas mus ne tik nustebino, bet ir sujaudino. Bitės – tai daugiau nei tik medus ar darbas bityne. Tai gyvybės, ištvermės ir bendrystės simbolis. Jos primena, kaip svarbu nepasiduoti net atšiauriausiomis sąlygomis.

Dalinamės šiuo įrašu ne tik kaip bitininkai, bet ir kaip žmonės, kurie mokosi iš gamtos. Kartais ten, kur viskas atrodo pamiršta ir beviltiška, vis dar rusena gyvybė. Ir ji stipresnė, nei galime įsivaizduoti.

📽️ Video – mūsų radinys, tikra gyvenimo istorija.