Prasidėjo pavasarinis medunešis: bitės bunda, o mes drauge su jomis 🌸🐝

Pavasaris – tai laikas, kai gamta nubunda ne tik iš miego, bet ir iš tylos. Kiekvieną rytą ji kalba paukščių balsais, vėjo dvelksmais ir bičių ūžimu. Mūsų bityne pavasarinis medunešis jau prasidėjo – tai ypatingas laikas, kupinas gyvybės, vilties ir švelnumo. Kviečiame jus pasidairyti, kaip šis stebuklas gimsta.

🌸 Pirmas video: vyšnios žieduose – pirmoji pavasario daina. Švelni pavasario šiluma išvilioja bites iš avilių, o jos nedvejodamos skuba prie žydinčių vyšnių. Šiame trumpame vaizdo įraše galite išgirsti ne tik bičių ūžimą, bet ir paukščių giesmes – gamta tarsi gieda pavasario himną. Tai akimirka, kurią norisi sustabdyti: bitės, pasinėrusios į žiedų gelmes, renka nektarą, kuris vieną dieną taps saldžia mūsų visų duona – medumi.

🍯 Antras video: pažvelkime į avilio vidų. Atidarome vieną iš avilių, išimame rėmelį, ir jau matosi pirmieji ženklai – bitės pradeda nešti nektarą. Daug kas nežino, jog kelias nuo žiedo iki stiklainio medaus yra ilgas ir kupinas kruopštumo. Bitės parneša nektarą į korius, kur jį garina ir brandina, kol jis virsta tikru medumi. Tik tuomet, kai jis sunoksta, užakiuoja korių akutes – tai ženklas, kad medus jau paruoštas. Tik tada mes, bitininkai, galime jį atsargiai išimti ir išsukti. Visa ši kelionė – tarsi šventas bendradarbiavimas tarp žmogaus ir gamtos.

💨 Trečias video: mažos rankos didelėje draugystėje. Mūsų dukrytė jau ne tik stebi, bet ir padeda – švelniai dūmindama avilius su dūmine. Tai – ne tik praktika, bet ir mokymasis pagarbos bičių pasauliui. Dūmas padeda ramesnei apžiūrai, o vaikui tai – pirmieji žingsniai bendrystėje su gamta. Žiūrint į ją, matau save – pirmą kartą drebėjau prie avilio, o dabar jaučiuosi jo dalimi.

🌼 Ketvirtas video: bitė "bučiuoja" hiacintą. Bitės švelniai leidžiasi ant hiacintų žiedų, tarsi bučiuotų kiekvieną jų. Tai ne tik nektaro paieška, tai – tyli meilės išraiška. Žiedas ir bitė, dvi gyvybės, kurios viena be kitos netektų savo prasmės.

🌿 Pavasaris kviečia gyventi lėčiau. Šis pavasaris mane moko dar labiau vertinti lėtą stebėjimą, tylą, švelnumą ir buvimą kartu – su vaikais, su bitėmis, su Dievo sukurta gamta. Kviečiu ir jus – trumpam sustoti, pažiūrėti šiuos vaizdo įrašus ne tik akimis, bet ir širdimi. Galbūt pamatysite ne tik bites ir žiedus – bet ir gyvybės slėpinį, kurį jos neša.